2016 m. rugpjūčio 1 d., pirmadienis

Senja. Kalnai, fjordai (antroji diena)

Senja, neatrastas Norvegijos perlas (pirmoji diena)

Senja. Barden kalnas (trečioji diena)

Senja familiepark (ketvirtoji diena)


Liepos 1 d. Vaiva turi dirbti, vadinasi klaidžioti po salą teks vienai. Iš vakaro truputį pasiskaitėme kur nuvažiuoti, kur įkopti. Sala maža, paklysti nelabai yra kur, o ir navigaciją turiu, taigi pirmyn.  Tikslas – užkopti į Barden kalną.
Informacijos apie Senja randu gan šykščiai, kur važiuoju, dar nelabai suvokiu, bet važiuoju. 
Randu keletą tunelių – vienas ganėtinai klaustrofobiškas – ilgas, labai siauras, drėgna, kelias duobėtas. Bet išlindusi iš jo randu puikų miestelį - Fjordgård
Pasiblaškiusi po jį (o blaškytis erdvės ne itin daug), aptinku taką į Segla. Hmmm... kas tai. Kol kas apie jį neskaičiau, bet reikia kopti, jei jau Barden nerandu. Rašo, kad kopimas trumpas 2-3 val. Kodėl gi nepasivaikščiojus mažumėlę. Kopimo pradžia nuobodi, bet po truputį darosi įdomiau ir sudėtingiau.





Rodyklė rodo, kad reika kopti ten...


Pavyko


Pradedu galvoti, kad kopiu viena – žmonių nematyti visai. Taip buvo per visus kopimus – sutikdavau tik vieną kitą keliautoją. Prasidėjus gan nemažiems akmenims stengiuosi negalvoti, kad reikės leistis. Užplūsta mintys, kad turiu tik vandens ir truputį maisto – nieko daugiau. O jei nugriūsiu, jei susižeisiu, jei, jei, jei... Tiesa, dėl vieno esu visiškai tikra – garantuotai nesutems. Bent jau artimiausią mėnesį.
Užkopiu ant pirmojo kalnagūbrio ir abstulbina atsiveriantys vaizdai. 




Apačioje matyti Fjordgård


Klajoju ketera, vis pasižiūriu į prieš akis stūgsančią viršukalnę ir pradedu abejoti. Ar pajėgsiu? Kopimas gan status... Oras permainingas - tai saulė, tai lietus. Šios permainos taip pat šiek tiek baugina - jei pradės rimčiau lyti, kopimas bus visai nelengvas.
Gėrintis vaizdais ir šildantis ant akmenų, mane pasiveja jaunuolių kompanija ir sparčiai nutolsta. Stebiu juos kopiančius ir po kiek laiko matau, kad jų vorelė pabyrą – vieni kopia greičiau, kiti kur kas lėčiau. Tai tik sustiprina mano abejones. Apsisprendžiu – aukštyn nekopsiu. Pusę kelio įveikiau – pirmam kartui užteks. Reikia kažkaip nusileisti J 


Nusileidimas ne toks ir sudėtingas, kaip atrodė kopiant aukštyn.
Šios dienos maršrutas.




Dar vienas maršrutas šiandien į Husøy miestelį, o tiksliau salą. Sako, kad apsisaugojimui nuo štorminių vėjų, šios salos namų stogai yra lynais pririšti prie uolų. Į salą veda tiltas, nuo jūros pusės apsaugotas daugybe milžiniškų akmenų. Sala mažutė ilgiems pasivaikščiojimams nepritaikyta. Čia gyvena apie 300 žmonių




Matosi Fjordgård miestelis, iš kurio šiandien kopiau (tiksliau bandžiau kopti) į Segla.






Segla, neatrastas Norvegijos perlas (pirmoji diena)

Senja. Barden kalnas (trečioji diena)




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą